EZISTENSIA GUARDA PRIZONAL IHA TIMOR LESTE BA DALA XXV


ERMERA,MJ-Sesta-Feira 02 Maiu 2025 Sua-Eselénsia Ministru Justisa, Dr. Sérgio de Jesus Fernandes da Costa Hornai hato’o diskursu kona-bá ejisténsia Guarda Prizionál sira hanesan Prizionál Bekora, Prizionál Suai no Ermerá ne’ebé Komemora ba dala XXV, iha Gleno, Munisipiu Ermera.

MOTIVA NO DIGNIFIKA PAPEL GUARDA PRIZONÁL SIRA IHA SERVISU SEGURANSA PRIZONIÁRIU NIAN HO BAZE FUNDAMENTÁL HUSI DIREITU UMANU, LASU SOSIÁL NO REINSERTASAUN
Excelência;
1) Antesipadamente hodi naran IX Governu Konstituisional no hodi ha’u naran rasik nu’udar Minsitro Justiça husi ha’u fuan kle’an hato’o votus parabens ba NAI NO LOU Guarda Prisional Timor – Leste ne’ebé ohin komemora ita bo’ot sira nian loron aniversariu Guarda Prisional nian ba dala - XXV.
2) Hakarak hato’o Apresiasaun ba Servisus Guarda Prisional sira nian servisus, Politikamente mai nu’udar Ministro da Justiça, maibe iha oportunidade sai mos nu’udar pessoas servisus profisionais tan ita hamutuk hamahon-an iha Minísteriu Justisa hahu’u iha tinan 2000 liuba. Kompleta ona tina 25, ita bo’ot sira hola parte servisus prisional nian no ha’u ata rasik hola parte iha servisus Defensor Publika, husi ida neé ha’u hatene kle’an tebes ita bo’ot sira nia servisus ida que todan no nakonu ho risku, servisus iha loron no kalan, malirin iha udan laran no kosar iha loron manas, iha loron seluk funsionariu publiku sira seluk feriadu iha loron Nasional maibe ita bo’ot sira kontinua halao servisus hodi tau matan be maluk sira ne’ebe la’o sala dalan iha fatin decerto de converção Becora, Gleno no Suai.

3) Hatan ba situasaun sira ne’ebé temi dadaun iha leten no hatan mos ba perkupasaun Distintos Deputado iha Parlamento Nacional iha fulan Fevereiro liuba maka nu’udar Ministro da Justiça orienta ona Diretor Nacional DNSPRS no Diretor DNAJL atu kompleta lalais Altersaun Kareirra Espesial no Estatuto Guarda Prisional ne’ebe hetan ona Aprovasaun Parsial iha loron 13 fulan Marsu tinan 2024, husi orientasaun ba dirijente sira ne’ebe sita iha leten atu elobora lalais Dekretu lei refere ho nia finalidade hodi fo bens star ba belun Guarda Prisional sira hanesan hau fo sai ona iha media sira iha loron hirak liuba.
4) Iha informasaun husi Diretor Nasional DNSPRS – Ministro Justisa, prepara ona mapa pessoal hodi manda ba Komisaun Funsaun Publiku no relata ona ba DNAJL – MJ hodi enkamiña ba iha Dekretu – Lei Kareirra Espesial no Estatuto Guarda Prisional kona-ba Suvida Grau tuir antiguedade, hasae pursentu iha Remunerasaun baze no hasae pursentu salariu subsidu risku, DNSPRS – MJ halo ona kontazen tabela salarial hodi ajusta orsamentu iha Planu Asaun Annual tinan 2026.

5) Hakarak apresia mos Diretor Nasional DNSPRS ho nia equipa halao ona traballa kona-ba Moru Eksterna Estabelesimento Prisional Gleno, hahuú halao ona traballu atu konstrui Centro Juvenil – Tibar, Konstruksaun Centro Koreksaun Produtivu Weberek no oras ne’e iha fase tenderizasaun ba Dezeñu no BoQ, sei nafatin hamutuk ho Engenero MJ nian atu hahu’u halo lebantamentu ba kontruksaun moru eksterna, kazerna Guarda Prizional, moru separasun blokuinklui posto vijilansia Estabelecimento Prisional Suai, tuir informasaun husi Diretor DNSPRS sei kontinua faseadamente halao mos lebantamentu ba kazerna iha Estabelesimentu Prisional Gleno.
6) Apresia ba Equipa DNSPRS konsege realiza rekrutamentu ba Guarda Prisional foun hamutuk nain 72 , hari’i no reabilita bloku feto iha Gleno tuir padraun no konsege sosa Mini selula unidade 3 hodi hatan ba asesu Justisa.
7) Atu konklui, nafatin enkoraza belun Guarda Prisional sira mantein ita bot sira sira ne’ebe ho liman badaen, kakutak matenek nian ne’ebe professional halao ona iha tinan barak liu-ba hodi transforma ita nia sosiedade vuneravel sira, ne’ebe estadia hela iha fatin Bekora, Gleno no Suai. Reafirma nafatin ba ita bot sai Ajente Transformador no fo atendementu ne’ebé ho sentidu rekupersaun esperansa ba ita nia maluk sira molok fila fali ba komunidade hodi kontribui ba nia familia rasik, ba sosiedae no ba ita nia nasaun doben Timor – Leste.
Tanba servisu prizionál sira esensiál ba sosiedade, hala'o papél krusiál ida iha jestaun no ezekusaun sentensa prizaun nian.
9) servisu prizinál sira, maka responsavel ba seguransa hosi dadur sira no sosiedade, ba reabilitasaun hosi dadur sira no sira nia reintegrasaun sosiál eventuál. Aleinde ne’e, sira kontribui ba prevensaun krime no garante direitus umanus ba sira ne’ebé lakon sira-nia liberdade.
10) Detallu kona-ba importánsia husi servisu prizionál sira:
• Seguransa, Servisu prizionál sira asegura seguransa prizaun sira nian, tantu ba dadur sira no ba funsionáriu sira, liuhosi mantein orden no dixiplina.
• Reabilitasaun, Liuhusi programa serbisu, edukasaun no formasaun profisionál, servisu prizionál sira kontribui ba reabilitasaun dadur sira no sira-nia preparasaun ba moris iha liberdade.
• Reintegrasaun Sosiál, Servisu prizionál sira apoia reintegrasaun sosiál ba eis-prizioneiru sira, oferese ferramenta no apoiu atu sira bele tama fali iha sosiedade ho maneira ida ne'ebé responsavel.
• Reintegrate Sosiál, Servisu prizionál sira suporta reintegrasaun sosiál ba eis-prizioneiru sira, offering a tool in the support atu sira bele tama fali iha ho ida ne'ebé respondavel.

11) Servisu prizionál sira esensiál ba sosiedade, hala’o papél krusiál iha jestaun no ezekusaun sentensa prizaun nian. Sira maka responsavel ba seguransa hosi dadur sira no sosiedade, ba reabilitasaun hosi dadur sira no sira nia reintegrasaun sosiál eventuál. Aleinde ne’e, sira kontribui ba prevensaun krime no garante direitus umanus ba sira ne’ebé lakon sira-nia liberdade.
12) Detallu kona-ba importánsia husi servisu prizionál sira:
• Seguransa, Servisu prizionál sira asegura seguransa prizaun sira nian, tantu ba dadur sira no ba funsionáriu sira, liuhosi mantein orden no dixiplina.
• Reabilitasaun, Liuhusi programa serbisu, edukasaun no formasaun profisionál, servisu prizionál sira kontribui ba reabilitasaun dadur sira no sira-nia preparasaun ba moris iha liberdade.
• Reintegrasaun Sosiál, Servisu prizionál sira apoia reintegrasaun sosiál ba eis-prizioneiru sira, oferese ferramenta no apoiu atu sira bele tama fali iha sosiedade ho maneira ida ne'ebé responsavel.
• Prevensaun Krime, Reabilitasaun no reinsersaun sosiál ba dadur sira importante atu prevene residivizmu no hamenus krime.
• Garantia ba Direitus Umanus, Servisu prizionál sira iha responsabilidade atu garante kumprimentu ba direitus umanus prizioneiru sira-nian, inklui direitu ba saúde, hahán, edukasaun no asesu ba atividade rekreasaun sira.
• Jestaun ba Sistema Prizionál, Servisu prizionál sira mak responsavel ba jestaun sistema prizionál, husi organizasaun estabelesimentu prizionál sira to’o jestaun populasaun prizionál, inklui transferénsia dadur sira.
13) Ezemplu servisu prizionál sira:

• Servisu seguransa, Vijilánsia, kontrolu asesu, manutensaun ba orden no dixiplina.
• Servisu saúde, Kuidadu médiku, psikolójiku no sosiál ba prizioneiru sira.
• Servisu edukasaun, Programa alfabetizasaun, edukasaun bázika no vokasionál.
• Servisu serbisu nian, Atividade serbisu nian ba prizioneiru sira, tantu iha prizaun laran no liur.
• Servisu reinsersaun sosiál, Apoiu ba dadur sira ne’ebé prepara atu hetan libertasaun, ho orientasaun profisionál, uma no programa integrasaun sosiál.
• Ho liafuan badak, servisu prizionál nu’udar ai-riin fundamentál justisa penál nian, kontribui ba seguransa sosiedade nian, reabilitasaun dadur sira no prevensaun krime.

#Media Gabinete Ministru Justisa#